- luopsėti
- luopsė́ti, lúopsi, -ė́jo
1. intr. su garsu mušti, plakti: Prikimšę maišą šiaudų, plakikai luopsėdavę rykštėmis į tą maišą, o vienas žmogus rėkdavęs, tarsi plakamas LTII417. ║ tr., intr. sparnais plakti, plumpsėti: Žąsinai vienas kitą sparnais lúopsi Ds. Gandras pradėjo sparnais luopsėti Švnč. Luopsi varna, o šuva šoka lot Dgl. ║ dundėti: Armotos lúopsi, net perošia per orą Gs.
2. tr., intr. su garsu ėsti, srėbti, lapnoti: Kažin ką ten šuo priemenėj lúopsi Ds. Kiaulytė te lúopsi ir lúopsi Ssk.
3. intr. sunkiai, plumpsint eiti: Luopsė́jo luopsė́jo per visus metus su klumpėm Ds. Kad luopsi per laukus! Dgl. ║ linksėti, dribsėti einant: Aš jį iš eisenos pažįstu: jis eidamas lúopsi – tik luopt luopt Al.
4. intr. dirbti, rūpintis: Kad ana be darbo nepasėdi – lúopsi ir lúopsi Švnč. Lúopsiu lúopsiu apie vaikus Gs.
◊ liežuviù luopsė́ti šnekėti, taukšti: Ką tu liežuviu be reikalo luopsi, tai geriau tylėtum Švnč.\ luopsėti; atluopsėti; išluopsėti; nuluopsėti; paluopsėti; priluopsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.